Tikimybė susirasti darbą žmogui užsienietiška pavarde ir vardu yra maždaug ketvirčiu mažesnė nei norvegui. Labiausiai diskriminuojami darbuotojai privačiame sektoriuje. Tokius tyrimo rezultatus pateikė Norvegijos vaikų lygybės ir socialinės adaptacijos ministerija.

Tyrimo iniciatoriai Junas Rogstadas ir Arnfinas Midtbiojenas į 900 laisvų darbo vietų išsiuntė 1800 fiktyvių prašymų priimti į darbą. Kiekvienas prašymas buvo siunčiamas du kartus – „ieškantieji“ darbo buvo vienodo amžiaus, išsilavinimo ir turėjo tokią pat darbo patirtį, tik vieno vardas ir pavardė buvo norvegiški, antrojo – užsienietiški.

Gavus rezultatus abejonių dėl užsieniečių diskriminavimo nebeliko. Be to, tyrimo iniciatoriai buvo nustebinti kai kurių rezultatų. Paaiškėjo, kad vyrai labiau diskriminuojami nei moterys, o darbdaviai privačiame sektoriuje dažniau įdarbina asmenis norvegiška, o ne užsienietiška pavarde.

Pačiu „netolerantiškiausiu“ užsieniečiams pasirodė transporto ir logistikos sektorius. Čia neigiamas atsakymas buvo gautas beveik perpus dažniau. Geriausios sąlygos įsidarbinti sudarytos švietimo ir sveikatos apsaugos srityse.

Tyrimo metu nustatyta, kad užsieniečiui lengviau įsidarbinti tose žemės ūkio srityse, kur stipriai juntamas darbo jėgos poreikis. Mažiau diskriminuojami ir asmenys, pretenduojantys į tokias pareigas, kur reikalingi išsilavinę arba aukštos kvalifikacijos darbuotojai.