PRAGYVENIMO LYGIS

Vidutinės pilną darbo dieną pramonės sektoriuje, draudimo srityje ar prekybos sferoje dirbančio asmens pajamos neatskaičius mokesčių siekia 2 900 EUR per mėn. Dirbantieji paslaugų sferoje uždirba vidutiniškai 2 700 EUR (neatskaičius mokesčių) per mėn. Darbuotojų vidutinis atlyginimas – 3 700 EUR, darbininkų – 2 500 EUR. Vis dar išlieka skirtumai tarp darbo užmokesčio Rytų ir Vakarų Vokietijoje. Pragyvenimo išlaidos yra pakankamai didelės, tačiau maisto kainos Vokietijoje yra vienos žemiausių ES.

REGISTRAVIMASIS, LEIDIMAS GYVENTI VOKIETIJOJE

Asmuo, susiradęs gyvenamąją vietą Vokietijoje, savaitės laikotarpyje turi prisiregistruoti vietos policijoje. Asmenys, ne ilgiau kaip 2 mėn. gyvenantys viešbutyje, registruotis neprivalo.

EEE (Europos ekonominės erdvės) šalių piliečiai, atvykstantys į Vokietiją ilgesniam negu 3 mėn. laikotarpiui, tuojau po atvykimo turi kreiptis į vietos migracijos tarnybą dėl leidimo gyventi suteikimo. Leidimui gyventi gauti pateikiami šie dokumentai:
galiojanti ID kortelė arba asmens pasas;
2 paso nuotraukos;
kai kuriose žemėse- medicinos pažyma.
Priklausomai nuo atvykimo tikslo (darbui, studijoms etc.), pateikiami šie dokumentai:
darbuotojai turi pateikti pažymą iš darbdavio, patvirtinančią darbuotojo statusą bei leidimą dirbti;
savarankiškai dirbantys turi pateikti dokumentus, įrodančius veiklos teisėtumą (pvz., PVM mokėtojo numerį);
studentai turi pateikti įstojimo dokumentus.
Jeigu pateikiami visi reikalingi dokumentai, leidimo gyventi suteikimas neužtrunka, tačiau jeigu leidimo išdavimo procedūra užtrunka, išduodamas dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo pateikė dokumentus leidimui gyventi Vokietijoje gauti.

Leidimas gyventi Vokietijoje išduodamas tam tikram laikotarpiui (dirbantiesiems- pagal darbo sutarties trukmę), jis gali būti pratęstas.

APSIGYVENIMAS

Yra keletas gyvenamosios vietos paieškos galimybių. Miestuose gyvenamosios patalpos paprastai nuomojamos, kaimo vietovėse – perkamos. Patariama jau prieš išvykstant į Vokietiją pasirūpinti gyvenamuoju būstu.

Kaip surasti gyvenamąjį būstą?

Būsto paieškai galite pasitelkti draugus, gimines, verslo partnerius. Dažnai būsimasis darbdavys padeda susirasti gyvenamąjį būstą arba jį suteikia. Toliau pateikiami kiti galimi gyvenamosios vietos paieškos būdai.

Skelbimai laikraščiuose

Skelbimai apie nekilnojamą turtą (nuomą, pardavimą, pirkimą) paprastai spausdinami trečiadienio ir šeštadienio laikraščiuose. Jūs taip pat galite įdėti skelbimą apie būsto paiešką.

Nekilnojamo turto agentūros

Tai patogiausias, bet ir pats brangiausias būsto paieškos būdas. Nekilnojamo turto agentui už jūsų poreikius atitinkančio gyvenamojo ploto suradimą paprastai mokamas mokestis, atitinkantis 2-4 mėnesių nuomos kainą. Išankstinis apmokėjimas nekilnojamo turto agentams nėra įprastas. Nekilnojamo turto agentūras galite rasti geltonuosiuose puslapiuose: www.gelbe-seiten.de

Internetas

Privatūs savininkai, spauda, nuomos kompanijos, organizacijos ir asociacijos taip pat nekilnojamo turto agentūros paprastai skelbia informaciją ir internete. Naudingus puslapius galite susirasti per internetinės paieškos sistemas (www.google.lt) .

Butų nuomos centrai

Kai kuriuose Vokietijos miestuose veikia butų nuomos centrai. Jie suteikia galimybę išsinuomoti butą kartu su kitais nuomininkais, dažniausiai už nedidelį mokestį. Informaciją rasite adresu: www.mitwohnzentrale.de

Gyvenamųjų būstų tipai:

Nuomojami būstai

Vokietijoje būsto nuomai išleidžiama 25-30 proc. mėnesinių pajamų. Nuomodamiesi kambarį, pasiteiraukite apie taip vadinamas papildomas išlaidas (apmokėjimą už komunalines paslaugas etc.). Nuomojamo buto šeimininkas dažnai prašo sumokėti 2-3 mėnesinių įmokų dydžio užstatą.

Dauguma butų šeimininkų naudoja standartines nuomos sutartis. Šias formas galima surasti www.mitwohnzentrale.de . Nors žodiniai susitarimai juridine prasme yra įpareigojantys, patartina reikalauti rašytinės sutarties. Įsikeldami į butą pasirašykite perėmimo aktą.

Trumpalaikiai būstai

Laikini gyvenamieji būstai viešbučiuose, svečių namuose, ar privačiuose namuose gali būti užsakomi per kelionių agentūras, kurios gali suteikti informaciją apie nuomojamas patalpas ir papildomas sąlygas.

Kita galimybė – kreiptis į jaunimo nakvynės namų tinklą www.djh.de

Nuolatinė nuosavybė

Jeigu norėtumėte įsigyti nuolatinę nuosavybę, kreipkitės į nekilnojamo turto agentūrą, atitinkamas asociacijas arba ieškokite informacijos spaudoje, internete.

Formalumai:

Nuomos sutartis gali būti terminuota ir neterminuota. Sužinokite, prieš kiek laiko turite perspėti būsto šeimininką (atitinkamai būsto šeimininkas turi perspėti jus) apie sutarties nutraukimą (minimalus būtinojo įspėjimo terminas 3 mėnesiai, maksimalus – 12 mėnesių). Paprastai šios sąlygos būna nurodytos nuomos sutartyje.

Terminuota sutartis įpareigoja abi pasirašiusias puses laikytis sutarties sąlygų numatytą laiko tarpą.

SOCIALINĖ APSAUGA

Socialinis draudimas skirstomas į 5 kategorijas: sveikatos, nelaimingų atsitikimų, bedarbystės, senatvės ir ligos. Kiekviena draudimo kategorija turi savo specifinę paskirtį, taip pat, kaip atsakingą draudimo instituciją.

Privalomasis draudimas

Draudimas yra privalomas asmenims, kurie gauna pajamas iš darbinės veiklos. Darbuotojai, kurie per savaitę dirba mažiau negu 15 val. ir gauna mažesnes negu 400 EUR pajamas, neprivalo draustis. Tačiau jie turi būti registruoti sveikatos draudime.

Nuo 1996 metų dirbantieji gali pasirinkti sveikatos draudimo formą. Pasirinkęs sveikatos draudimo įstaigą darbuotojas turi pranešti darbdaviui, kuris užregistruoja darbuotojus sveikatos draudimui.

Jeigu norite apsidrausti Vokietijoje anksčiau negu susirasite darbą, turite pateikti informaciją iš tos šalies, kurioje anksčiau buvote socialiai draustas, kad jūsų draudimo laikotarpis buvo ne trumpesnis negu 12 mėnesių (forma E104). Šis prašymas savanoriškai apsidrausti turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 3 mėn. nuo tos dienos, kada jūsų privalomasis draudimas buvo nutrauktas.

Socialinės apsaugos kortelė

Kiekvienas apdraustasis gauna draudimo numerį ir senatvės pensijų fondo valdytojo socialinės apsaugos kortelę. Tarnautojams socialinės apsaugos korteles išduoda federalinė pensijų draudimo tarnyba (Bundesversicherungsanstalt für Angestellte – BfA), darbininkams – vietos socialinio draudimo tarnyba (Landesversicherungsanstalt – LVA). Pasirašius darbo sutartį socialinės apsaugos kortelė perduodama darbdaviui.

Įmokos ir mokesčiai

Socialinės įmokas moka darbdaviai ir dirbantieji santykiu 50:50. Įmokų suma priklauso nuo atlyginimo dydžio. Apmokestinamų pajamų dydis skiriasi priklausomai nuo draudimo rūšies. Detalesnės informacijos teiraukitės draudimo įstaigoje, kurioje esate apdraustas.

Įmokas nelaimingų atsitikimų draudimui moka darbdavys.

Darbdavys moka socialinio draudimo įmokas sveikatos draudimo įstaigai, kuri paskirsto gautas įmokas atitinkamoms draudimo institucijoms.

Išmokos

Kiekviena draudimo šaka atlieka tam tikras funkcijas ir skiria atitinkamas išmokas. Toliau pateikiama trumpa informacija apie atskiras išmokų rūšis. Detalesnės informacijos teiraukitės atitinkamose draudimo institucijose.

Sveikatos draudimas

Dirbantieji, gaunantys tam tikras pajamas, turi draustis privalomuoju draudimu. Asmenys, nepriklausantys šiai kategorijai, gali draustis privačiai (savanorišku draudimu). Toliau bus kalbama apie privalomąjį sveikatos draudimą.

Sveikatos draudimas teikia išmokas bei paslaugas ligos ar motinystės atveju. Išmokų skalė plati- pateikiama trumpa apžvalga:
medicininis gydymas;
gydymo priemonės;
ligos diagnozavimas;
sveikatos priežiūra ir ligų prevencija;
medicininis aptarnavimas namuose;
medicininės priežiūra namuose;
gydymo procedūros (pvz. masažai);
pagalbinės med. priemonės (akiniai, klausos aparatai);
ortodontinis gydymas;
nedarbingumo pašalpa;
hospitalizacija;
motinystės išmokos, nėštumo pašalpa;
stomatologinis gydymas.
Už šias išvardytas gydymo procedūras apdraustasis neturi mokėti iš anksto. Tačiau taikant specifines gydymo priemones (gydymo kursus), apdraustasis dalį išlaidų turi padengti pats. Teisę į išmokas apdraustasis įgyja nuo pirmosios draudimo dienos.

Darbuotojai, kurie dėl ligos negali dirbti, įgyja teisę į nedarbingumo išmokas po to, kai nebemokamas užmokestis už darbą (paprastai darbdavys moka 6 savaites 100 proc. darbo užmokesčio nuo pirmos nedarbingumo dienos). Paprastai ligos išmoka sudaro 70 proc. bruto uždarbio. Mokėjimo periodas – iki 78 savaičių, įskaitant ir darbdavio apmokėtą nedarbingumo laikotarpį.

Privalomasis sveikatos draudimas apima ir apdraustųjų vaikus, sutuoktinius

Moterims suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos: 6 savaitės iki gimdymo ir 8 savaitės po gimdymo. Šiuo laikotarpiu sveikatos draudimas moka motinystės išmokas, o darbdavys padengia skirtumą tarp uždarbio ir išmokos.

Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų

Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų dažniausiai taikomas nelaimingų atsitikimų darbe prevencijai. Apdraustasis įgyja teisę į išmokas, jeigu pakliūna į nelaimingą atsitikimą kelionės į darbą ar iš darbo metu, patiria nelaimingą atsitikimą darbo vietoje arba ligos darbe atveju. Įvairios profesinės asociacijos padengia gydymo bei profesinės reabilitacijos išlaidas sužeistajam. Šios asociacijos taip pat rūpinasi apdraustojo asmens finansine parama (pašalpomis). Pagrindinės išmokos bei paslaugos:
gydymas;
išmokos, skirtos profesinei reabilitacijai;
išmokos mirties atveju;
našlių (našlaičių) anuitetas;
traumos pašalpa.

Nedarbo draudimas

Teisę į nedarbo draudimo išmokas turi registruoti Vokietijos valstybinėje darbo agentūroje asmenys, kurie prieš tapdami bedarbiais dirbo Vokietijoje ir kurių socialinio draudimo stažas per praėjusius 2 metus ne mažesnis negu 12 mėn. Socialinio draudimo stažas kitose EEE (Europos Ekonominės Erdvės) valstybėse gali būti įskaičiuojamas, jei pateikiama forma E301. Nedarbo socialinės išmokos dydis priklauso nuo darbinės veiklos trukmės bei gautų pajamų dydžio. Asmenims, neturintiems vaikų, skiriama nedarbo socialinio draudimo išmoka sudaro 60 proc. nuo buvusių pajamų (atskaičius mokesčius). Jeigu bedarbis arba jo partneris rūpinasi vaiku iki 18 metų amžiaus, skiriamos išmokos dydis – 67 proc. nuo buvusių neto pajamų.

Jeigu asmuo neturi teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką arba išmokos mokėjimo laikotarpis baigėsi, tačiau yra registruotas kaip darbo ieškantis asmuo ir yra darbingas, jam bus skiriama materialinė išmoka pragyvenimui (vadinamieji Bedarbio pinigai II). Ši išmoka yra ženkliai mažesnė už nedarbo socialinio draudimo išmoką. Jeigu asmuo yra nedarbingas dėl amžiaus, ligos, jis turi teisę į socialinę išmoką (Socialinius pinigus). Savo dydžiu ji atitinka Bedarbio pinigus II.

Kol darbo ieškančiam asmeniui mokamos išmokos, valstybinė įdarbinimo agentūra moka privalomo sveikatos bei senatvės draudimo įmokas. Gaunantys išmokas asmenys turi aktyviai ieškoti darbo. Jeigu įdarbinimo agentūra pasiūlo darbą, darbo ieškantis asmuo turi būti pasiekiamas. Gaunantys išmokas asmenys gali būti išvykę (“nepasiekiami”) tris savaites per metus.

Senatvės draudimas

Senatvės draudimo fondą valdo valstybinis socialinio draudimo biuras ir federalinė pensijų tarnyba. Šiuo draudimu apsidraudusiems asmenims (šeimos nariams) mokamos išmokos sulaukus pensinio amžiaus (socialinio draudimo stažas daugiau kaip 15 metų) arba sumažėjus pajamoms (netekus pajamų) dėl senatvės ar mirties :
medicininės reabilitacijos priemonėms (gydymas);
profesinei reabilitacijai;
pensijai dėl neįgalumo ar profesinių traumų;
senatvės pensijai;
išmokos mirties atveju (našlių ar našlaičių pensijos).
Senatvės pensijos fondas ne tik moka senatvės pensijas, bet taip pat skiria išmokas darbingumo išsaugojimui. Šiuo tikslu padengiamos gydymo bei medicininės priežiūros išlaidos.

Senatvės draudimas moka pensiją keletu atvejų: dėl neįgalumo ar profesinio nedarbingumo, senatvės ar apdraustojo mirties. Moterys įgyja teisę į senatvės pensiją sulaukusios 63 metų amžiaus, vyrai – 65 metų amžiaus. Pensijos dydis priklauso nuo socialinio draudimo stažo ir bruto pajamų dydžio.

Globos draudimas

Šis draudimas padengia slaugos išlaidas. Išmokos apima priežiūrą namuose bei stacionare. Apdraustieji, kuriems reikalinga priežiūra namuose, gali pasirinkti slaugos išmokas arba atitinkamas slaugos paslaugas. Tuo atveju, jei reikalinga stacionarinė priežiūra, padengiamos išlaidos, neviršijančios nustatytos sumos.

DARBO PAIEŠKA

Rasti nuolatinį darbą Vokietijoje nėra paprasta, nes nedarbo lygis šioje šalyje vis dar išlieka gana aukštas. Naujųjų ES valstybių narių piliečiai pereinamuoju laikotarpiu (Vokietija ketina taikyti maksimalų 7 m. pereinamąjį laikotarpį pagal formulę 2+3+2) privalės įsigyti leidimą dirbti. Į Vokietiją darbo paieškai galima atvykti ne ilgiau kaip 3 mėn. Piliečiai, ketinantys šalyje apsistoti ilgesniam negu 3 mėn. laikotarpiui, turi kreiptis dėl leidimo gyventi Vokietijoje. Leidimas gyventi išduodamas, turint priežastį gyventi Vokietijoje (pvz., pateikus leidimą dirbti, įstojimo į universitetą dokumentus).

Dažniausiai darbdaviai reikalauja ne tik kvalifikacijos, darbo patirties, bet ir gerų vokiečių kalbos žinių.

Įdarbinimo tarnybos

Federalinės įdarbinimo tarnybos tinklapyje www.arbeitsagentur.de rasite darbo pasiūlymų duomenų bazę. Nacionaliniai ir tarptautiniai darbo pasiūlymai taip pat skelbiami spaudoje (pvz. žurnalas „Markt&Chance“.

EURES tinklas

Patariame prieš išvykstant į Vokietiją kreiptis į artimiausią darbo biržą (kiekvienoje Lietuvos darbo biržoje dirba EURES patarėjo padėjėjas, o 8 apskričių darbo biržose – EURES patarėjai). Čia jūs gausite išsamią informaciją apie įsidarbinimo galimybes, darbo paiešką bei gyvenimo ir darbo sąlygas Vokietijoje.

Spauda

Vokietijos įmonės dažnai skelbia laisvas darbo vietas regioninėje ar nacionalinėje spaudoje, specialiose publikacijose.

„Die Zeit“ kiekvieną ketvirtadienį skelbiami darbo pasiūlymai akademinių profesijų žmonėms. Savaitgalio „Die Welt“, „Frankfurter Allgemeine“ ir „Süddeutsche Zeitung” numeriuose spausdinamos laisvos darbo vietos. Darbo pasiūlymai ekonomistams skelbiami „Karriere“ priede „Handelsblatt“ penktadieniais ir šeštadieniais. Inžinieriams informaciją apie laisvas darbo vietas skelbia „VDI Nachrichten“.

Daug ir įvairesnių darbo pasiūlymų skirtingų profesijų žmonėms galima rasti regioninėje spaudoje.

Privačios įdarbinimo tarnybos

Vokietijoje veikiančios įdarbinimo tarnybos turi turėti Federalinės darbo tarnybos leidimą. Paprastai ieškantiems darbo jų paslaugos yra nemokamos, tačiau už konsultaciją CV, motyvacinio laiško rašymo klausimais gali būti taikomas tam tikro dydžio mokestis.

Ekonomistams organizuojamos darbo mugės – tokios kaip FORUM, „Bonding“ arba AIESEC.

Laikino įdarbinimo tarnybos

Laikino įdarbinimo tarnybos „išnuomoja“ darbuotojus laikinam darbui kitoms įmonėms. Tai gali būti gera galimybė susirasti nuolatinį darbą.

„Aklas kreipimasis“

Tokie kreipimaisi dėl darbo siunčiami į pasirinktas įmones net ir tada, kai nėra paskelbtos laisvos darbo vietos. Ši darbo paieškos forma reikalauja itin išsamiai susipažinti su įmonės, kurioje norėtumėte dirbti, veikla, struktūra etc. Informaciją apie įmones galima rasti leidiniuose Hoppenstedt, Kompass, Oeckl, Geltonosiuose puslapiuose www.gelbe-seiten.de (internete arba bibliotekose).

Motyvacijos laiške turėtų būti nurodyta, kodėl jūs kreipėtės būtent į tą įmonę, kuo jūsų kvalifikacija gali būti naudinga įmonės veikloje.

Vokietijos užsienio prekybos tarnyba www.bfai.com teikia informaciją apie Vokietijos įmones, veikiančias užsienyje.

Darbo mugių metu turėsite galimybę savo kreipimąsi dėl darbo įteikti tiesiogiai žmonėms, kurie atsakingi už personalo atranką pasirinktoje įmonėje.

Kreipimosi į darbdavį formos

Paraiškos forma yra itin svarbus darbo paieškos elementas, nes pagal ją susidaromas pirmasis įspūdis. Palyginti su kitomis Europos šalimis, Vokietijoje priimta pateikti itin plačius ir išsamius gyvenimo aprašymus bei kitus dokumentus.

Paprastai darbdaviui pateikiama spausdinas motyvacijos laiškas ir kiti paraiškos dokumentai plastikiniame arba kartoniniame aplanke. Įprasta, kad motyvacijos laiškas neįsegamas ir įdedamas kaip priešlapis.

Motyvacijos laiškas turi būti tikslingai nukreiptas į poziciją, į kurią jūs pretenduojate. Čia reikia parodyti, kad jums žinoma organizacijos (įmonės) vidaus struktūra. Paaiškinkite, kuo jūsų kvalifikacija ir darbo patirtis atitinka reikalavimus, ir kuo galite būti naudingas įmonei. Motyvacinis laiškas neturėtų viršyti dviejų A4 formato lapų, ilgi paaiškinimai vargina skaitytoją. Stenkitės sudominti!

Kreipimosi dėl darbo dokumentų aplanke pateikiamas gyvenimo aprašymas (paprastai lentelės forma) su nuotrauka (data ir parašas kitoje pusėje), taip pat pilnas ankstesnių darboviečių sąrašas bei sertifikatai, diplomai ir kiti jūsų kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai. Į segtuvą dedamos kopijos, ne originalai.

Jeigu jūsų gyvenimo aprašyme yra „ spragų“, motyvacijos laiške turėtumėte paaiškinti, kodėl jos atsirado.

Vokietijoje yra įprasta, kad įmonė patvirtina jūsų dokumentų gavimą, nors įstatymas to nereikalauja. Jeigu įmonės nedomina jūsų kreipimasis, dokumentai grąžinami.

Jeigu įmonė jumis susidomės, būsite pakviestas į pokalbį dėl darbo. Gerai jam pasiruoškite. Pirmoje dalyje įmonės atstovai norės susidaryti pirmąjį įspūdį apie jus. Punktualumas yra būtinas. Nepaisant to, kad nėra oficialių rengimosi taisyklių, Vokietijos kompanijos konservatyvios, vyrams patariama dėvėti kostiumą su švarku ir kaklaraiščiu, o moterims- dalykinį kostiumėlį.

Pokalbio pradžioje trumpai pristatoma įmonė, vėliau užduodami klausimai apie gyvenimo aprašymą. Nepaisant to, kad visa informacija jau pateikta kreipimosi dėl darbo dokumentuose, kandidatui suteikiama galimybė dar kartą viską pakartoti, pabrėžti svarbesnes detales bei atsipalaiduoti. Tuo metu stebimas sugebėjimas reikšti mintis, laikysena, kūno kalba. Vėliau paprastai užduodamas klausimas, kodėl jūs manote, kad tinkate šiam darbui, kuo galite būti naudingas įmonei ir kaip įsivaizduojate savo karjerą šioje įmonėje. Paprastai klausiama ir apie pageidaujamą darbo užmokestį. Pagalvokite, iki kiek esate pasirengęs derėtis. Teisingas savęs įvertinimas yra labai svarbus. Jeigu jūs įveikėte pirmą kliūtį, būsite pakviestas į antrą pokalbį.

Antrame etape kalbėsitės su darbuotojais ir skyriaus, į kurį pretenduojate, vadovais – čia tikrinamos jūsų profesinės žinios (know-how).

Didesnės įmonės dažnai naudojasi taip vadinamų „testavimo centrų“ paslaugomis. Čia dalyvauja keletas kandidatų, kurie turi atlikti eilę skirtingų užduočių (tiek individualių, tiek komandinių).

Tiek individualaus pokalbio metu, tiek „testavimo centruose“ vertinamas atvirumas ir nuoširdumas. Labai sunku nuslėpti profesinius trūkumus dirbant ilgesnį laiką.

Įmonė praneš apie savo sprendimą. Jeigu jūs nesate priimtas, jums bus atsiųsti visi jūsų dokumentai su mandagiu paaiškinimu. Įmonės paprastai prieš tai neinformuoja telefonu.

DARBO SĄLYGOS

Vokietijoje nėra darbo kodekso. Užimtumo nuostatai pateikiamai Civiliniame kodekse (Buergerliches Gesetzbuch BGB).

Vokietijoje dirbantieji skirstomi į tris grupes:
darbininkai;
darbuotojai (tarnautojai);
valstybės tarnautojai.
Darbininkai paprastai atlieka fizinį darbą, darbuotojai- protinį.

Darbo sutartis

Forma:

Darbo sutartis gali būti tiek žodinė, tiek rašytinė. Bet kokiu atveju patariama reikalauti rašytinės sutarties. EB direktyva 91/533/EEA įpareigoja darbdavį pagrindines darbo sutarties sąlygas užfiksuoti raštu ir pateikti susipažinti darbuotojui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo darbinių santykių pradžios.

Pasirašančioms šalims paliekama teisė spręsti apie sutarties turinį. Tačiau teisiniai reikalavimai ir kolektyviniai susitarimai (darbo laikas, atostogos etc.) riboja šią laisvę. Darbo sutartis turi atitikti jų keliamus reikalavimus.

Trukmė:

Darbo sutartis gali būti terminuota arba neterminuota. Bet kokiu atveju terminuota darbo sutartis per 2 metus negali būti pratęsta daugiau kaip 3 kartus. Ilgesniam laikui turi būti sudaroma neterminuota darbo sutartis.

Bandomasis laikotarpis

Bandomasis laikotarpis negali viršyti 6 mėn. ( kai kuriuose sektoriuose leidžiamas bandomasis laikotarpis trumpesnis). Šiuo laikotarpiu taikomi visi su darbo santykiais susiję teisės aktai, profesinių organizacijų susitarimai etc. Bandomuoju laikotarpiu taikomas trumpiausias įspėjimo dėl atleidimo iš darbo (išėjimo iš darbo) terminas, numatytas įstatymuose. Šiuo laikotarpiu įmonė (darbuotojas) neprivalo pateikti darbo sutarties nutraukimo priežasčių.

Darbo sutartyje turėtų būti nurodyta:
darbo sritis, pareigos, papildomos užduotys, jei yra;
darbo santykių pradžia;
darbo laikas (pradžia, pabaiga), sutikimas (nesutikimas) dirbti viršvalandžius;
bandomojo laikotarpio trukmė ir įspėjimo terminas;
įspėjimo terminas pasibaigus bandomajam laikotarpiui;
mokėjimo rūšis ir dydis, apmokėjimo terminai ir sąlygos;
premijos (Kalėdinė premija, atostogų išmokos etc.);
atostogų trukmė;
antraeilių pareigų nuostatos;
veiklos apribojimai, nutraukus darbo sutartį, jei yra.

Darbo apmokėjimas

Darbo apmokėjimas už fizinį darbą vadinamas atlyginimu, už protinį darbą- alga. Taikomas bendras vienodo darbo apmokėjimo principas vyrams ir moterims už atliekamą vienodo lygio darbą.

Apmokėjimo dydis

Vokietijoje nėra nustatyto privalomo minimalaus mėnesinio atlyginimo. Paprastai abi pasirašančios pusės (darbuotojas ir darbdavys) sutaria dėl atlyginimo sumos. Tuo atveju, kai yra kolektyviniai susitarimai dėl darbo apmokėjimo, atlyginimas turi būti mokamas atsižvelgiant į juos. Tam tikruose sektoriuose įstatymų leidėjas nustato bendrai privalomas kolektyvines sutartis (pvz. statybų ir civilinės inžinerijos sektoriuose).

Išmokėjimo data

Atlyginimas/alga turi būti išmokama skaičiuojamojo laikotarpio pabaigoje (mėnesinio darbo užmokesčio atveju – mėnesio pabaigoje), jei individualus susitarimas ar įmonės vidaus tvarka nenumato kitų sąlygų. Darbuotojas gali reikalauti apmokėjimo išrašo.

Nedarbingumo laikotarpio apmokėjimas

Įstatymai numato nedarbingumo laikotarpio apmokėjimą darbuotojo ligos atveju, jei šis apie tai informuoja darbdavį ir per 3 dienas pateikia medicininę pažymą. Darbdavys pilnai apmoka nedarbingumo laikotarpį iki 6 savaičių.

Jei nedarbingumo laikotarpis trunka ilgiau, sveikatos draudimas apmoka 70 proc. darbo užmokesčio.

Teisė į atostogas

Kiekvienas darbuotojas turi teisę į atostogas. Minimalus atostogų laikotarpis, numatytas Atostogų įstatyme (§3, 1 sk. BUrlG), yra 24 darbo dienos. Atostogos gali būti prailgintos atskiroms darbuotojų kategorijoms – paaugliams, neįgaliesiems, – taip pat pagal individualius ar kolektyvinius susitarimus. Vidutinė atostogų trukmė 24 – 30 darbo dienų. Atostogų trukmė vienoda tiek dirbantiems pilną darbo dieną, tiek ne pilną darbo dieną dirbantiems.

Darbo santykių nutraukimas

Įspėjimas dėl atleidimo iš darbo

Darbdavys privalo pranešti iš anksto apie sprendimą atleisti iš darbo, tačiau tam tikrais atvejais darbuotojas gali būti atleidžiamas be priešlaikinio įspėjimo (pvz. vagystės ar kt. nusižengimo atveju). Tokiais atvejais darbdavys turi pranešti atleidimo priežastį.

Įmonėse, kuriose veikia darbuotojų taryba, pranešimas apie atleidimą iš darbo prieš jį įteikiant darbuotojui turi būti apsvarstytas, kitu atveju pranešimas laikomas negaliojančiu.

Įspėjimas gali būti pasakytas žodžiu liudininkų akivaizdoje arba pateikiamas rašytinėje formoje. Tačiau, jeigu kolektyvine sutartimi ar individualiu susitarimu numatyta tam tikra įspėjimo dėl numatomo atleidimo iš darbo forma, jos turi būti laikomasi, kitu atveju pranešimas laikomas negaliojančiu.

Įspėjimo terminai

Bandomuoju laikotarpiu apie numatomą atleidimą iš darbo turi būti pranešta prieš 2 savaites.

Pasibaigus bandomajam periodui tiek darbdavys, tiek dirbantysis turi laikytis minimalaus įspėjimo dėl darbo santykių nutraukimo termino. Nustatytas terminas– 4 savaitės.

Neteisėtas atleidimas iš darbo

Darbo santykiai skirstomi į tris kategorijas: darbo santykiai, kuriems nėra įstatymo numatytos tvarkos dėl apsaugos nuo neteisėto atleidimo iš darbo; darbo santykiai, kuriuos reguliuoja įstatymas ir darbo santykiai, kuriuose įstatymas numato ypatingą dirbančiųjų apsaugą.

Ypatinga įstatymais numatyta apsauga taikoma šioms dirbančiųjų kategorijoms:
neįgaliesiems;
besilaukiančioms moterims; motinoms, auginančioms mažamečius vaikus;
darbo tarybos nariams;
stažuotojams;
darbuotojams motinystės (tėvystės) atostogose;
pašauktiems į privalomą karinę tarnybą.
Darbuotojų apsaugos nuo neteisingo atleidimo iš darbo įstatymas taikomas, jeigu atleistas iš darbo asmuo dirbo:
ilgiau negu 6 mėn. pagal tuos pačius darbinius santykius;
įmonėje, turinčioje daugiau negu 5 darbuotojus.
Pagal šį įstatymą, atleidimas iš darbo gali būti svarstomas darbo teisme. Tačiau ieškinys turi būti pateiktas per 21 dieną nuo atleidimo dienos.

Detalesnę informaciją apie darbo teisę teikia privatūs advokatai, arba atitinkamos profesinės sąjungos (nariams).

MOKESČIAI

Pajamų mokestis:

Pagrindiniai principai

Vokietijoje mokesčiai atskaičiuojami nuo visų gautų pajamų bei viso priklausančio turto (esančio bet kurioje pasaulio šalyje). Vokietija neapmokestina pajamų, kurios apmokestinamos kitoje valstybėje (jei su ta šalimi pasirašyta dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis).

Jūsų pajamos ir turtas apmokestinamas, jeigu:
jūs nuolat arba tam tikrą laiko tarpą gyvenate Vokietijoje;
jūsų pagrindinė gyvenamoji vieta yra Vokietijoje.
Kitu atveju apmokestinamos tik pajamos, gautos Vokietijoje.
Jeigu asmuo dirbo skirtingose šalyse ir negyvena Vokietijoje ir jeigu darbdavio pagrindinė būstinė nėra įsikūrusi šioje valstybėje, pajamos, gautos už darbinę veiklą Vokietijoje, gali būti apmokestintos tik tuo atveju, jeigu asmuo šalyje dirbo mažiausiai 183 dienas per metus.

Mokesčius darbdavys perveda atitinkamai institucijai. Savarankiškai dirbantys asmenys turi sumokėti mokesčius pajamų deklaracijos pagrindu.

Pajamų mokesčio dydis priklauso nuo daugelio kriterijų – nuo šeiminės padėties, vaikų skaičiaus etc.

Pajamų mokesčio kategorijos

Atsakinga vietos savivaldos institucija išduoda dirbantiesiems mokesčių mokėtojų korteles. Jeigu asmuo nėra įsikūręs Vokietijoje, jam išduodamas sumokėtus mokesčius patvirtinantis dokumentas (mokesčių tarnyboje pagal įmonės, kurioje dirba, registracijos vietą). Mokesčių mokėtojo kortelėje pateikiama informacija pajamų mokesčio kategoriją, kuri priklauso nuo šeiminės padėties, darbinių santykių skaičiaus, sutuoktinio apmokestinimo.

Tam tikrais atvejais galima pasirinkti tarp dviejų galimų mokesčių kategorijų.

Mokesčių dydis

Vokietijoje taikomas progresyvinis mokesčių skaičiavimas. Mokamų mokesčių dydis priklauso nuo mokesčių mokėtojo kategorijos ir nuo gaunamų pajamų dydžio. Minimalus pajamų mokesčio tarifas 2000 m. buvo 22.9 proc., maksimalus – 51 proc. Mažos pajamos neapmokestinamos.

Bažnyčios mokestis

Asmenys, priklausantys protestantų ar katalikų bažnyčių bendruomenei, gyvenantys Vokietijoje, moka bažnyčios mokestį. Priklausomai nuo žemės, mokestis svyruoja nuo 8 iki 9 proc. pajamų mokesčio.

Kritinės įmokos

Ekonominiam buvusių Rytų Vokietijos žemių restruktūrizavimui numatytos kritinės įmokos. Jos sudaro 5.5 proc. nuo pajamų mokesčio.

Procedūros

Vietos atsakingos institucijos išduoda mokesčių mokėtojo kortelę. Paprastai ji atsiunčiama paštu kiekvienų metų pradžioje. Tik atsakingos institucijos gali pakeisti mokesčių mokėtojo kategoriją;
Mokesčių mokėtojo kortelė turi būti perduota darbdaviui darbinių santykių pradžioje. Darbdavys moka mokesčius mokesčių tarnybai atitinkamai pagal mokesčių mokėtojo kategoriją bei gaunamas pajamas. Jeigu pirmojo atlyginimo mokėjimo dienai mokesčių mokėtojo kortelė dar neišduota, darbdavys turi pervesti mokesčius pagal nepalankiausią kategoriją;
Metų pabaigoje kortelė automatiškai perduodama. Darbdavys pažymi per metus išmokėtą darbo užmokestį bei sumokėtus mokesčius;
Pildant pajamų deklaraciją, grąžinama dalis mokesčių (jei buvo tam tikros išlaidos). Asmenys, gaunantys nustatyto dydžio pajamas, savarankiškai dirbantys asmenys bei asmenys, gaunantys pajamas iš investicijų, nuomos etc. privalo deklaruoti pajamas.

PARAMA ŠEIMAI

Vaiko pašalpa

Kas moka vaiko pašalpą?

Vaiko pašalpą pagal prašymą kiekvieną mėnesį moka valstybinė įdarbinimo tarnyba (šeimos skyrius) šeimoms, auginančioms vieną ar daugiau vaikų. Pašalpa gali būti suteikta laikotarpiui iki 4 metų.

Kas gali gauti vaiko pašalpą?

Ši finansinė parama gali būti skiriama asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vokietijoje. Užsienio valstybių piliečiai gali gauti vaiko pašalpą tuo atveju, jeigu jie turi leidimą gyventi šalyje.

Už kuriuos vaikus mokama ši pašalpa?

Vaiko pašalpa suteikiama už vaikus, gyvenančius Vokietijoje arba EEE valstybėje. Į vaiko sąvoką įeina:
vaikai, įvaikiai;
sutuoktinio vaikai, globojami anūkai;
globoti