Savarankiškas norvegų kalbos mokymasis

Savarankiškas norvegų kalbos mokymasis

Uzsienos.lt komanda nori padėti ieškantiems darbo Norevgijoje arba jau gyvenantiems Norvegijoje savarankiškai išmokti norvegų kalbos pagrindus. Todėl mes nusprendėme pateikti norvegų kalbos medžiagą, kad Jūs galėtumėte bent suprasti ir žinoti ką tas ar anas žodis reikškia. Tarimas bus išmokstas bendraujant.

Linkime sėkmės!

  • Norvegų kalbos abėcėlė
  • Raidžių tarimas
  • Skaičiai
  • Įvardžiai

Norvegų kalbos abėcėlė

a [a],       b [be],       c [se],

d [de],       e [e],       f [ef],

g [ge],      h [hå],       i [i],

 j [je],       k [kå],       l [el],

m [em],       n [en],       o [o],

p [pe],      q [ku],       r [ær],

s [es],       t [te],       u [u],

v [ve],     w [dåbelt-ve],    x [eks],

y [y],     z [set],   æ [æ],    ø [ø],      å [å]

Raidžių tarimas

a – a
e – ė ar ie
i – ilgai arba trumpai
o – [u] ar [o],
u – u (su umliautu),kartais u:
y – i
æ – ia
ø – o (su umliautu)
å – o
d – žodžių gale netariamas.
junginiai nl ir nd tariasi [LL] ir [nn],
g – galūnė -ig-(būdvar.) nesitaria
Prieš i,y ir ei tariasi kaip [j],
gj,hj – [j],
eg – [æi],
øg – [øy] (ø-su umliautu)
h – netariamas prieš v žodžio pradžioje
kj,tj – [ch] k – prieš i ir y tariasi kaip [ch],
lv – [LL],
ng – [n],
rs,sj,skj – [š],
t – galia nesitaria
rd – r
rd,rl,rn,rt – r nesitaria,o tik d,l,n,t

Skaičiai

0 – null,
1 – en,ett
2 – to [tu],
3 – tre
4 – fire
5 – fem
6 – seks
7 – sju [šiu],
8 – åtte [otte],
9 – ni [ny],
10 – ti [ty],
11 – elleve,
12 – tolv [tol],
13 – tretten,
14 – fjorten,
15 – femten,
16 – seksten [saistn],
17 – sytten [sötn],
18 – atten,
19 – nitten [nyten],
20 – tjue (tyve) [šiue] arba [šyve],
21 – tjueen [šiueen] arba enogtyve,
22 – tjueto [šiuetu],
23 – tjuetre [šiutre],
24 – tjuefire [šiuefire],
25 – tjuefem [šiuefem],
26 – tjueseks [siueseks],
27 – tjuesju [šiuešiu],
28 – thueåtte [šiueote],
29 – tjueni [šiueny],
30 – tretti arba tredve,
40 – førti [fiorti],
50 – femti,
60 – seksti,
70 – sytti,
80 – åtti [oti],
90 – nitti [nyti],
100 – hundre,
1000 – tusen [tiusen]

Įvardžiai

jeg [jai] –
du [diu] – tu
hanjis
hunji

vimes
derejūs
de [di] – jie, jos

 

Žodžiai

å hete – vadintis (bendratis) – Veiksmažodžių esamajame laike pridėdam –r galūnę, t.y. hete + r = heter
å komme – ateiti (bendratis) – kommer – esamasis laikas
Hva [va] – kas? kuo? (h neskaitome)
Hvor [vur] – iš kur? kiek? (h neskaitome)
Hei! – Labas
God morgen! – Labas rytas!
God dag! [gu dag] – Laba diena!
Ha det bra [ha de bra] – Viso gero!
Ha det! [ha de] – Viso!

fra – iš
ja – taip
og [o, g netariame] – ir
eller – arba
også [oso] – taip pat
det [de, t netariame] – tai, tai yra, tas
dette – šis
nei – ne
ikke – ne

Hva heter du? [va heter diu] Kuo tu vardu?
Jeg heter Petras. [jai heter Pertas]. Mano vardas Petras.
Hvor kommer du fra? [vur komer diu fra]. Iš kur tu esi?
Jeg kommer fra Vilnius. [jai kommer fra Vilnius]. Aš iš Vilniaus.
Nei, jei kommer ikke fra Vilnius. Jeg kommer fra Kaunas.
Nei, jei heter ikke Petras. Jeg heter Jonas.

Nuotrauka: Page from a Norwegian Play – Photo by © Quinn Dombrowski

Parašykite savo komentarą:

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas. Privalomi laukai yra pažymėti *

*

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

Gauk naujienas ir darbo pasiūlymus el. paštu!

Gauk naujienas ir darbo pasiūlymus el. paštu!

Kviečiame užsiregistruoti ir nepraleisti svetainėje publikuojamų svarbių naujienų ir darbo skelbimų.

You have Successfully Subscribed!

Pin It on Pinterest

Share This