411 tūkst. gyventojų arba 228 tūkst. Švedijos namų ūkių pernai yra gavę socialines pašalpas, „aprūpinimo paramą“ (pažodžiui iš švedų kalbos försörjningsstöd). Kalbama apie 4,3 % šalies gyventojų. Beveik 140 tūkst. iš jų yra vaikai, 132 tūkst. yra moterys ir 139 tūkstančiai – vyrai. Šiuos duomenis pateikia Švedijos Socialinė valdyba.

Nuo 2011 iki 2014 metų tokią paramą ilgą laiką gaunančiųjų skaičius išaugo.

Pašalpų gavėjų padaugėjo penkiais procentais – nuo 31,7% iki 36,7% bendro gavėjų skaičiaus. Per tokį pat laikotarpį (taip pat penkiais procentais) pakilo gaunančiųjų pašalpas trejus metus ir ilgiau skaičius – nuo 18,6% iki 23,7%.

Dažniausios socialinių pašalpų mokėjimo priežastys šios: bedarbystė, nedarbingumas dėl socialinių priežasčių, ligos arba tuo atveju, jei išlaikyti savęs nepajėgūs yra vieniši tėvai su vaikais.

Dar šiek tiek skaičių:

48% socialinių pašalpų gavėjų yra bedarbiai.

11% yra žmonės, negalintys dirbti dėl įvairių socialinių priežasčių.

9% nedirba dėl ligos ir turi tai patvirtinančias pažymas.

20% gaunančių pašalpas asmenų yra dirbantys, bet jų algos yra pernelyg mažos.

Dažniausiai pasitaikantis pašalpos gavėjo statusas – namų ūkis, kurį sudaro vienišas vyriškis. Antroje vietoje yra vienišos moterys su vaikais. Šios grupės gavėjų skaičius palyginti su praėjusiais metais sumažėjo vienu procentu.